kartas

1 kar̃tas sm. (2) 1. R, K vienas tarp kitų atvejis, sykis: Pirmūsius kartùs kaip važiavo, gavo kiek nori [pirkti miltų] Gršl. Nė karto, nė vieno kartelio tavęs neregėjau sapne S.Nėr. Dargi kartelį padėkavosiu nuoširdžiai Tamstai už gerą žodį A.Baran. Svieriuosa tik kar̃tą buvau Grv. Kas kartą gerai žirgu jojo, tas vadinas vyru, arba bernu P.Cvir. Kar̃tą žodis išspruko iš tavo burnos, jau jo daugiau nepagausi Dkš. Dažnai tas pats žodis eina kalboje kartą prieveiksmiu, karta prielinksniu J.Jabl. Vienas kartas tep sakai, kitas tep Rod. Kitą kartą taip nedaryk J.Jabl. Paskūjį (paskuojį) kar̃tą drabužį apsidarė J. Vienas kartas nemeluos LTR. Arbatos [užpiltos] užteks da keliem kartam Ėr. Ant kar̃to arimo (vieną kartą išarus) sės Ėr. Būdavo tokie kartai, kur jis darydavo kiteip, ne kad liepia senis rš. Tuo kartu papyko, o paskui apsigręžė ir vėl geras Ds. Kitu kartu suvalgysiu J.Jabl. Kitu kartu pargrįždamas namie radęs judu S.Dauk. Kitais kartais gyvenęs toks čigonas Grž. Tėvas buvo tam kartè piktas Ds. Kitūse kartūse (kitais kartais, seniau) žvejojo žmonys su vadu (vadą metė į jūrą) Plng. Tam kar̃tui aš duosiu tau valią, bet daugiau nelauk Ds. Sulaužiau tiltelį pirmu karteliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu JV963, Nmn. Tam kartè tarė savo seseriai BM97. Kožno kar̃to kitokiu kvapu užsivelgsi A.Baran. Mačiau bernelį pirmo kartẽlio galu lauko ariantį Kp. Pirmą kartužį mačiau bernužį naujojo[je] karčemėlė[je] LB136. 2. rūšis: Trys kartai gelumbės J.

◊ iš kar̃to

1. iš pradžių: Iš kar̃to prižadėjo padėt, o paskui persimislijo ir neatėjo Glv. Iš kar̃to tai nelabai lijo, o paskum tai kaip iš viedro papliupo Dbk. Iš kar̃to net apsiverkė [seniai matytą savą žmogų pamatęs] Slm. Iš kar̃to norėjo duoti, ale paskui vėl apsimislijo Skp. Iš kar̃to gal būt davęs, ale paskui nebedavė Skp. Iš kar̃to aš nepažinau taũ, ale paskui įsižiūrėjau Brž. Aš iš kar̃to da ir nesusgaudžiau, ko anys iš manęs juokias Ut. Meistras, iš karto jo nepažinęs, mandagiai pasveikino ir paklausė, kuo galėtų jam patarnauti J.Balč. Buvo iš karto užpuolę tik vieną jų stovyklos kraštą Skv2Moz17,8 (komentarai).

2. vienu kartu, vienu sykiu, tuo pradėjimu: Kad jau darai, padaryk iš karto Grž. Kad išgelando peilį, tai iš kar̃to nupjovė Rd. Negi tu gali tiek daug suvalgyt iš kar̃to Brž. Tu zulinai zulinai, o aš iš kar̃to nupjoviau Vb. Gerai užsimojo ir iš kar̃to nukirto medelį Slm. Iš kar̃to visa nenuneši – sunku Slm. Ne iš kar̃to visa išmokstam Slm. Suėjo pulkas ir nukasė bul'bas iš kar̃to Skp. Iš kar̃to išgėriau visą puodelį Dbk.

3. tuojau pat, iš pirmo sykio: Jisai jau toks: jeigu kas paprašė – iš kar̃to ir duoda Glv. Iš kar̃to sunku atsiminti ir pasakyti Skp. Iš karto pažinom jį Rd. Kai tik nutvėrė ją, iš kar̃to viskas pasidarė aišku Rd. Aš jį tuoj iš kar̃to atpažinau Dbk.

iš pat kar̃to iš pat pradžių: Aš darbą iš pat kar̃to mėgau Skdv. Nevyksta iš pat kar̃to Šts.

kaip kar̃tas tikrai, kaip tik: Kap kar̃tas tep ir bus Tvr. Kap kar̃tas buvo prapuolus Ad.

kar̃tas iš kar̃to reguliariai, tarpais: Kar̃tas iš kar̃to pašėrei, ir teeinie sau Užv.

kar̃tas nuo kar̃to

1. retkarčiais: Šuo tik šokinėjo aplink jį ir kartas nuo karto lyžteldavo jo rankas rš.

2. nustatytu laiku, reguliariai: Ans valgo kar̃tas nuo kar̃to tris sykius ant dienos J.

kar̃tų kar̃tais

1. dažnai: Ar ne kartų kartais prieš tą jau nusikaltai? PG.

2. kartkartėmis: Kartų kartais prygrąžai yra dėti tims batams Šts.

kas kar̃tas

1. kiekvienąkart: Kas kartas jie jautėsi vis silpnesni rš.

2. vis: Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino Žem.

kìtą kar̃tą

1. DŽ seniau, kadaise.

2. kartais, kai kada: Mūsų žmonės da bjauresni kitą kartą Ėr.

lig su tuõ kartù tuojau pat: Lig su tuõ kartù užmirštu pasaką Nt.

nė tám kar̃tui visai, visiškai: Aš silkinių drabužių nė tám kar̃tuo nenoru Vkš. Sveikatos nė tám kar̃tui (visiškai neturiu) rš.

pagedìmo kar̃tas pasiutimas (sakoma stebintis): Pagedimo kartas – kad man pasitaikė pripotkas! Sdb.

víeną kar̃tą adv. DŽ kadaise.